knabas

knãbas sm. (4) 1. knabis, kablys: Ale tavo, mergele, nosis tai tikras knãbas Grš. Vaikščioja su nosia kai knabù Dkšt. ^ Jau iš jo bernas kai knãbas (mažas, menkas) Ml. Burnelė siaura kai knabẽlis Ml. 2. scom. Dglš žr. knabanosis. 3. scom. kas viską tveria, grobia, godus, šykštus žmogus: An darbo knãbas: tveria tik, tveria Ds. Baisūs iš jų knabaĩ, kad darmai ir kapeikos neišleis Ds. ║ besotis: Nebūk tu knãbas, kaip galvijas [ryja]! Ds. Tai koks knabas: pribėgo ir išknobojo Ds. Oi knãbas – bliūdas kaip už ausių Ut.